Pirmąją dvyliktokų laidą išleisiantis Tedas: „Biologija yra vienas iš ateities mokslų“
Būti jaunu mokytoju mokykloje – iššūkis ar galimybė įnešti naujų patirčių švietimo sistemoje? Kaip išlaikyti mokinių dėmesį 45 minutes? Ar griežti mokytojavimo metodai veiksmingi ir koks pagrindinis skirtumas tarp gamtos mokslų ir kitų disciplinų?
Apie tai ketvirtoje šio sezono „Mokysiu“ laidoje diskutuoja turinio kūrėjas Deividas Bendžius su Pagirių gimnazijos biologijos mokytoju Tedu Laurinaičiu.
Mokytoju norėjo tapti dar pradinėje mokykloje
T. Laurinaitis žinojo, kad nori tapti mokytoju, kai dar mokėsi pradinėje mokykloje. Tuomet mokyti kitus jam atrodė linksma, o šiandien jis žino, kad tai ne tik smagu, bet ir atsakinga.
„Iš pradžių smagu, kad galima rašyti pažymius, bet iš tikrųjų tai yra atsakomybė prieš save, prieš kitus. Taip pat yra vidinis jausmas, kad reikia padėti žmogui kažko išmokti“, – sako pedagogas.
Gamtos mokslus jis pasirinko, nes biologija yra labai praktiškas mokslas. Mokinius galima daug ko išmokyti ne tik per teorines žinias, bet ir per įvairius eksperimentus.
„Biologija yra vienas iš ateities mokslų. Būdamas biologu augini ne tik gamtininkus, biologus, bet ir būsimus medikus, specialistus, vaistų kūrėjus, kurie prisidės prie visuomenės gerovės. Iš holistinės perspektyvos žiūrint, yra labai daug dalykų, kurie biologijoje yra verti dėmesio“, – nurodo T. Laurinaitis.
Jis pripažįsta, kad šalies mokyklose trūksta jaunų mokytojų. Svarstantiems apie šį kelią pedagogas primena, kad didžiausias darbo mokykloje privalumas toli gražu ne ilgos atostogos ar trumpesnės darbo valandos, o žinojimas, kad gali ką nors išmokyti – perduoti tai, ką žinai.
„Jeigu žmogus ieško prasmės, tai čia prasmę surasti labai lengva“, – sako T. Laurinaitis.
Paleido pirmąją 12-tokų laidą
T. Laurinaičiui vos 24-eri, ir jis jau šiemet paleidžia pirmąją savo 12-tokų laidą. Tiesa, mokytojauti jis pradėjo vos prieš dvejus metus, tad neslepia, kad pradžioje nei jam nei auklėtiniams nebuvo lengva.
O sunkumai veda į priekį, todėl, anot pedagogo, tai buvo vienas geriausių jo kada nors priimtų sprendimų. Iš šios patirties jis daug ko pasisėmė ir pamatė kitokią mokytojavimo perspektyvą.
„Imtis auklėti vienuoliktokus ganėtinai paprasta, nes jie suaugę, ganėtinai savarankiški. Mes galime užsiimti ne tik auklėjimo veikla, bet ir bendrais dalykais, bendrai organizuoti ir kalbėtis kaip suaugę žmonės. Man paprasčiau jiems padėti, jei jiems reikia pagalbos, ir pasiūlyti tą pagalbą. Su mažesniais mokiniais, pavyzdžiui, penktokais, reikia [daugiau] energijos ir pastangų įdėti, kad kai kurie prabiltų, o kai kurie įsiklausytų ir suprastų, ką tu jiems sakai. Čia tų problemų nėra ir todėl yra ganėtinai paprasta”, – džiaugiasi pedagogas.
Paklaustas, ar norėtų grįžti į mokyklą ir pats būti mokiniu, T. Laurinaitis nedvejodamas atsako, kad norėtų, tačiau rinktųsi 11 klasę. Tuo metu jis daug savęs atidavė mokyklos gyvenimui – mokinių tarybai, renginių organizavimui.
„Šimtadienių organizavimai yra mano arkliukas, kuris mane labai vežė ir veža iki šiol. Aš labai džiaugiuosi, kad su auklėtiniais galiu išgyventi visa tai iš naujo. Tarytum antrą kartą jaučiuosi būdamas vyresniokas mokykloje“, – prisiminimais dalijasi pašnekovas.
Ir dabar daug laisvo laiko T. Laurinaitis skiria mokyklos gyvenimui – padeda mokiniams ruoštis renginiams, kartu juos planuoti.
„Nuo mažumės mane lydi muzika ir aš laisvalaikiu groju pianinu. Tad ir mokyklos renginiuose tuo užsiimu – viskas susideda, kad tie hobiai susideda su darbu“, – sako jis.
Ne tik dirba, bet ir studijuoja
T. Laurinaitis ne tik mokytojas, bet ir studentas Vytauto Didžiojo universitete. Suderinti darbą ir studijas jam nėra sunku, nes pedagogikos studijos yra lanksčios.
„Aš studijuoju savaitgaliais, ir tik penktadieniais ir šeštadieniais. Tai mano darbo dienos yra visiškai laisvos man ir mano pamokoms, mano darbui “, – sako jis.
Mokytojai neturi prabangos nesuderinti visų veiklų, juokauja T. Laurinaitis. Norėdami turėti gerą asmeninį gyvenimą mokytojai turi laviruoti.
„Niekas nedraudžia kažkur išėjus su draugais tarpe patikrinti dienynų, žinučių. Viską įmanoma suderinti, tik reikia su saiku, neperlenkti lazdos į darbinę pusę, kad ji neužgožtų per daug“, –teigia pedagogas.
Ar įmanoma darbo neparsinešti į namus?
Biologijos mokytojas neslepia neskaičiuojantis savo darbo valandų, ir neretai į namus parsinešantis daug reikiamų užbaigti darbų.
Anot jo, kuo daugiau mokytojas dirba mokykloje, tuo daugiau darbo atsiranda: „Atsiranda projektai, kažkokie išvažiavimai. Kuo daugiau darai, tuo dar tos veiklos atsiranda papildomai, ir galiausiai išeina, kad neapsiriboji tik tuo, kad turi pamokas. “.
Teoretiku savęs nepavadintų
Teoretiku T. Laurinaitis savęs nepavadintų. Pamokose jis stengiasi rečiau tik dėstyti teoriją, bet leidžia mokiniams patiems eksperimentuoti, atliekant įvairius bandymus.
„Su jaunesnėmis klasėmis aš stengiuosi daryti kuo daugiau praktinės veiklos, nes ir pačiam taip yra įdomiau. Aišku, tai reikalauja pasiruošimo daugiau, nes ir pats mokytojas turi ruoštis, ne tik mokiniai. Bet jeigu mes apsiribojame vien klasės rėmais ir dar teoriniu mokymosi, manau, kad tai yra raktas į visišką mokinių demotyvavimą mokytis“, – sako pedagogas.
„Biologijoje, kaip tokiame praktiškame moksle, kur galime daugiau praktiškai dalykų pačiupinėti ir padaryti, tai aš mėgstu, kad jie patys uždavinėtų klausimus, keltų problemas, hipotezes formuluotų ir taip tyrinėtų, pažintų pasaulį patys“, – priduria jis.
Ar yra griežtas mokytojas?
Kuo vyresnė klasė, tuo lengviau mokyti, sako T. Laurinaitis. Jaunesniųjų klasių mokiniai, pavyzdžiui, penktokai reikalauja labai daug dėmesio.
Būti itin griežtu mokytoju – ne pats geriausias pasirinkimas, priduria jis.
„Būdamas labai griežtas daug neišloši ir čia reikia labai laviruoti tarp tos ribos. Nes jei būsi per griežtas, tu būsi negeras, jie nenorės eiti į pamokas, kalbėtis ir pasakoti “, – sako mokytojas.
Pamokose su mokiniais jis leidžiasi ne tik į diskusijas akademinėmis temomis, bet ir aktualijas.
„Aš nesu tas mokytojas, kuriam sektųsi vesti labai griežtai struktūruotas pamokas minutę į minutę. Nukrypimų įvyksta ir aš tuos nukrypimus sąmoningai leidžiu, nes kartais išsirutuliojame į diskusijas, aktualias temas. <….> Man patinka, kad pamokose būna linksma, ir aš iš to pasiimu tokią teigiamą emociją, ir su ja einu per dieną toliau“, – teigia T. Laurinaitis.
Naujos tinklalaidės – kiekvieną savaitę
Ketvirtasis „Mokysiu“ tinklalaidžių sezonas žiūrovams pristatys iš viso 10 tinklalaidžių. Po vieną naują tinklalaidę peržiūrėti galima kas savaitę.